Žmonės visuomet nori apčiuopti neapčiuopiamą, pamatyti nematomą, išgirsti negirdimą, suskaičiuoti nesuskaičiuojamą. Toks visur esantis ir niekur nesantis laikas, kurį mes kartais norime pagauti, aplenkti, sustabdyti.
Laikas į šiandieną atiteka iš nematomų tolių. Galima gyventi ir nejausti jo tekėjimo. Galima manyti, kad viskas prasidėjo mumis ir viskas su mumis baigsis. Tačiau kiekviena diena bus žymiai spalvingesnė, gilesnė, jei žinosime, kas į ją atiteka, kokios nematomos požeminės upės atplukdo praeitin nugrimzdusius įvykius, sukaktis, faktus ir žmones…
Iš 1990 metų Kovo 11-osios atiteka laiko upė į šią dieną.
Kalbėdami apie Lietuvą kaip valstybę, turime prisiminti:
PASKELBĖME – ATKŪRĖME – APGYNĖME
Vasario 16-ąją, Kovo 11–ąją, Sausio 13–ąją
Prieš ketvirtį amžiaus – 1990 m. kovo 11 dieną pirmuose laisvuose rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą, kuriai vėliau suteiktas Atkuriamojo Seimo pavadinimas, išrinkti Tautos atstovai priėmė vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje sprendimų – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę.
Laivės vėjo malūnėlių akcija. Iš karto po atostogų sugrįžę į mokyklinius suolus ugdytiniai išgirdo apie „Laivės vėjo malūnėlių” akciją, prie kurios buvo pakviesti prisijungti visų klasių mokiniai. Ugdytiniai galėjo laisvės simbolius gaminti iš įvairios lietui atsparios medžiagos. Prie laisvės vėjo malūnėlių gamybos mielai kvietėme prisidėti visus šeimos narius: mamas, tėčius, senelius, močiutes, vyresnius brolius ar seseris. Tenka pripažinti, kad užduotis buvo ne iš lengvųjų.
Prie prasmingos akcijos prisidėjo ir mūsų mokyklos direktorius Romuald Gžybovski, kuris nubraižė brėžinius malūnui, sujungusiam pagamintus laisvės simbolius į vieną bendrą kūrinį – dovaną laisvai Lietuvai. Visą gamybos procesą į savo rankas noriai perėmė mokyklinio autobuso vairuotojas Juzef Mickevič, kuris sukonstravo malūno karkasą. O jau mes, visa mokyklos bendruomenė, atlikome malūno puošimo šventine atributika darbus. Šalia malūnėlio vietą rado mūsų tėčių, mamų, senelių ir mūsų pačių rankomis pagaminti vėjo malūnėliai. Praeiviai ir į mokyklą atvykstantys svečiai gali pasigrožėti mūsų rankų darbo rezultatu. O jis išties gražus ir traukiantis akį!
Jau gerokai anksčiau, artėdami prie reikšmingos Lietuvai šventės, technologijų mokytojos Boženos Lavrukevič pagamintais karpiniais papuošėme mokyklos langus, lauko duris – pradinio ugdymo mokytojos Violetos Naumovič rankų darbo trispalvėmis grožybėmis. Esame gana kūrybinga bendruomenė, norinti ir galinti daryti savo vidinę ir išorinę aplinką gražią. Bendruomeniškumas mus daro vieningus ir stiprius. Būtent čia ir slypi mūsų sėkmės garantas.
Mokinių piešiniuose sutilpo Lietuva. Kas spalvotais pieštukais, kas vandeniniais dažais ar spalvotais popieriaus lapais apsiginklavęs visą savaitę, o gal ir ilgiau plušo stengdamasis paruošti kuo gražesnį darbelį. Juk reikia pasveikinti Lietuvą svarbios šventės proga! Kiekvienas ikimokyklinukas ar pradinukas nuoširdžiai stengėsi sugalvoti kiek galima įdomesnę idėją, kuriai realizuoti naudojo kuo ryškesnes spalvas.
Piešiant piešinius labai svarbi buvo ir mokytojų pagalba bei palaikymas. Galutinis rezultatas pranoko visus lūkesčius. Paganyti akis ir įvertinti mokinių įdėtas pastangas galėsime dar ilgai vaikščiodami mokyklos koridoriais. Tenka pripažinti, kad einant pirmojo aukšto koridoriumi akys taip ir krypsta į piešinius ir į trispalvius vėjo malūnėlius, kurie mus kas rytą pasitinka, o pasibaigus pamokoms išlydi į namus.
Tad turėdami tiek auksarankių tikrai nepražūsime ir artėjančioms šventėms sugalvosime dar daug originalių idėjų. Taigi Lietuvai nesame abejingi, nes ją papuošėme savo gražiais darbais. Beje, tėvynei darbus skiriame nuolat, nebūtinai tik švenčių proga.
Draugiškas bėgimas. Kovo 6 dieną, vadovaujami fizinio ugdymo mokytojo Mareko Pavlovskio, dalyvavome bėgime Senieji Trakai – Trakai – Senieji Trakai. Šis bėgimas buvo skirtas atkurtos Lietuvos 30-mečiui. Ties kaimo riboženkliu buvo numatyta starto linija, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Vyresniųjų klasių mokiniai buvo nusiteikę kovingai. Greičiausi, aišku, buvo devintokai, kurie yra labai sportiški.
Mažiausieji mūsų mokyklos ugdytiniai, vadovaujami priešmokyklinės ugdymo grupės auklėtojos Galinos Grinevič ir jos padėjėjos Liudmilos Stanevič, taip pat labai noriai prisijungė prie pilietiškumo akcijos. Aišku, atstumas, kurį jie nuėjo, buvo žymiai trumpesnis nei vyresniųjų klasių mokinių. Mažieji ėjo ne link Trakų, bet kaimo ribose užsukdami į savivaldos instituciją, kad pasilabintų su seniūne Ana Ingelevič. Negalima buvo nepastebėti, kad auklėtojos Galinos ugdytiniai tarsi susitarę buvo pasipuošę spalvingomis striukėmis: geltonomis, žaliomis, raudonomis. Rankutėse visi turėjo auklėtojai ir jos padėjėjoms padedant pagamintą trispalvę atributiką.
Džiugu, kad mūsų ugdytiniai pasiryžo įveikti pusantro kilometro ar net daugiau. Po bėgimo paklausus mokinių, kaip jie jautėsi, visi vieningai atsakė, kad jautėsi stipresni, valingesni, ištvermingesni. Sugrįžę į mokyklą, pasiruošėme šiltos arbatos ir truputėlį atsipūtėme. Kol mes bėgome, muzikos mokytoja Lilija Kieras ruošė mums Pilietiškumo ugdymo akcijos dalyvių pažymėjimus, pasirašytus paties Lietuvos moksleivių sporto asociacijos prezidento Audronio Deltuvos.
Prasidėjus 5 pamokai buvome pakviesti į mokyklos kiemą, kuriame mūsų jau laukė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Elvyra Lavrukaitienė ir fizinio ugdymo mokytojas Marekas Pavlovskis. Netrukus jie mums įteikė dalyvio pažymėjimus, atšvaitus ir saldžiuosius prizus. Visi nusifotografavome bendrai nuotraukai.
„Protų mūšis”. Kovo 10 d. istorijos mokytoja Alina Narkevič organizavo „Protų mūšį”, kuriame dalyvavo mišrios 5-9 kl. mokinių komandos. Mokinių žinioms vertinti buvo išrinkta autoritetinga komisija: direktorius Romuald Gžybovski, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Elvyra Lavrukaitienė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Repčikienė, technologijų ir dailės mokytoja Božena Lavrukevič.
Mokiniai turėjo galimybę pasitikrinti savo žinias apie Lietuvą, jos įžymius žmones. Komandos rungėsi azartiškai, demonstravo žinias, išmonę, vaizduotę. Užduotims atlikti reikėjo pasitelkti ir kūrybiškumą, ir gebėjimą greitai reaguoti tam tikrose situacijose. Protų kovas sudarė du etapai, kurie buvo suskirstyti temomis.
Šventės dalyviai džiaugėsi tokią ypatingą dieną susirinkę šiltam ir jaukiam bendram tikslui – dar sykį paminėti ir atšvęsti Lietuvos gimtadienį. Protų mūšį visi įveikė sėkmingai, tad ir nugalėtojais buvo paskelbti visi dalyviai. Juk tokioje linksmoje patriotinėje šventėje pralaimėtojų būti tiesiog negali – draugystė, šypsenos ir gera nuotaika, lydėjusi visus, tikimės, neblės veiduose ir naująjį Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį!
Visus subūrė šventinis minėjimas. Daug svarbių datų turi mūsų valstybė. Viena iš jų Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ši šventė ypatinga – švenčiame 30 metų laisvos demokratinės valstybės jubiliejų. Jau nuo pat ryto mokykloje sklandė pakili, šventinė nuotaika.
Kovo 10 d. mokykloje vyko Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurio metu prisiminti reikšmingiausi Lietuvos istorijos įvykiai, pagerbti mokiniai, kurie garsino mokyklą rajoniniuose konkursuose, respublikiniuose, zoniniuose, tarptautiniuose sporto turnyruose, taip pat mokytojai, kurių darbo rezultatai matuojami mokinių pasiekimais. Šventinį žodį tarė ir padėkas mokiniams bei mokytojams įteikė mokyklos direktorius Romuald Gžybovski. Su gražia švente mūsų bendruomenę pasveikino Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius, centro ugdytiniai, atvežę mums dovanų: savo rankomis pagamintą inkilą, angelą ir saldaus medučio.
Šventinį renginį pradėjome Lietuvos Respublikos himnu. Renginio vedėjos Justyna ir Klaudija kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja apžvelgė svarbiausius istorinius šalies įvykius, papasakojo apie Lietuvos okupaciją, laisvės atgavimą ir trispalvę vėliavą, kuri yra ryšys tarp Lietuvos piliečių. Puikų šventinį koncertą parengė muzikos mokytoja Lilija Kieras. Ir pats mažiausias, ir didžiausias mokinys sukosi šokio ratelyje, dainavo, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Daina keitė dainą, eilėraštis – eilėraštį, šokis – šokį, vienas muzikos instrumentas – kitą.
Šventinio koncerto metu šiai dienai buvo skirti gražiausi žodžiai, eilėraščių posmai, suvirpinę ne vieno salėje sėdėjusio klausytojo širdį. Skambant Anos smuiko, Justynos pianino, Dominyko akordeono garsams, dainoms ir posmams apie gimtinę, gėrintis šokėjų pasirodymais, visiems širdy buvo gera ir džiugu. Šventės proga gražiausių lietuviškų dainų puokštę mums dovanojo Senųjų Trakų moterų vokalinio ansamblio „Stare Troki” dalyvės (vad. L. Kieras). Ačiū jų supratingiems darbdaviams, išleidusiems į šventę, ir joms pačioms už dovanotas nuostabias ir nepamirštamas akimirkas!
Pabaigos žodis. Renginiai, skirti Kovo 11-ajai, dar labiau padėjo sustiprinti bendruomeniškumą, padėjo įgyvendinti naujas idėjas. Vykdydami įvairiais numatytas veiklas siekėme prasmingai pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Laisvės gimtadienį, ugdyti nuostatą, kad kiekvienas turi žinoti savo tautos istoriją, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe.
Kokie bus tolimesni Lietuvos žingsniai daug priklausys nuo tų, kurie dabar sėdi mokykliniuose suoluose, nuo jaunosios kartos. Ne visi bus mokslininkai ar profesoriai, ne visi galės daryti įtaką Lietuvos ekonominiam gyvenimui, bet žinoti savo šalies istoriją, išlaikyti papročius, tradicijas galime ir privalome kiekvienas. Džiugu, kad visiems buvo smagu pabūti kartu ir pajusti, kad mes tikrai mylime Lietuvą!
Daiva Daukševičienė
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja