Šią savaitę mūsų mokyklos bendruomenė į savo gretas priėmė ukrainiečius mokinius. Į įvairias klases įsiliejo po 1-3 mokinukus. Pirmosios dienos mokykloje skirtos susipažinimui, adaptacijai. Juk vieta nauja, aplinka taip pat. Pastebėjau, kad šis procesas vyko labai natūraliai.

           Mokiniai – atviri, draugiški, kalbūs. Keli iš jų jau buvo pasiruošę lietuvių kalbos pamokai: pasisveikino, atsisveikino, žinojo elementarius lietuviškus žodžius, vartojamus kasdieninėje aplinkoje. Buvau labai maloniai nustebinta. Su 3 septintokais kalbėjome apie daug ką, bet labiausiai mane sužavėjo jų literatūrinės žinios. Mokiniai vienas per kitą nesustodami vardijo ukrainiečių rašytojų, poetų pavardes, slapyvardžius, jų kūrinius. Per lietuvių literatūros pamoką pažiūrėjome ukrainietiško filmo epizodą, kuris sukurtas pagal paskutinę prieš karą šių vaikų skaityto literatūrinio kūrinio ištrauką. Mokinių teigimu, jų mokykloje nebuvo multimedijos įrangos, todėl ugdymo procese nebuvo naudojamos informacinių technologijų galimybės. Kiekvieną mokinuką aprūpinome kuprine ir ugdymo procesui reikalingomis priemonėmis, jau renkame informaciją apie nuorodas į įvairius mokomuosius dalykus ukrainiečių kalba ir prieigos prie jų galimybe.

            Daug apie ką kalbėjome pirmųjų susitikimų metu: mokymąsi, pomėgius, tradicijas, patiekalus ir t.t. Mūsų naujokams su 7 klasės mokiniais pristatėme Lietuvą: didžiuosius miestus, vizualiai pademonstravome tradicinius patiekalus, istorinius objektus, didesnius vandens telkinius ir pan. Spėjome dar ir lenkiškų, ukrainietiškų žodžių darybą panagrinėti. Stebėtinai daug panašumų radome! Žodis po žodžio išsikalbėjome ir apie ukrainietiškus barščius. Penktokėlis Kolia, pasirodo, puikiai žino jų receptą, kurį perėmė iš mamos. Iš septintokės Margaritos sužinojau, kad skanių barščių receptas yra perduodamas iš kartos į kartą. Beje, jis yra po truputį tobulinimas – pridedama vis naujų ingridientų. Ir dar kas itin svarbu – receptas laikomas paslaptyje. Susitarėme, kad labiau atšilus orui, lauke virsime ukrainietiškus barščius. Mačiau, kaip blizgėjo mažojo Kolios akys. Boksas, romėnų-graikų imtynės, knygų skaitymas – tai mūsų naujokų pomėgiai. Tikiu, kad mūsų mokykloje vaikai atras ir tinklinį, ir tenisą, ir kitas sporto šakas, artimas jų širdžiai.

             Mes esame atviri integracijai – laukiame visų norinčių ukrainiečių mokinių savo mokykloje. O jau esamiems vaikams kiekvieną dieną stengsimės įkvėpti vis daugiau drąsos, pasitikėjimo savo jėgomis. Padėsime pamiršti jiems visus karo baisumus. Tapsime viena gražia šeima. Visa širdimi linkime Ukrainai taikios padangės, kurios netemdytų karo dūmai!

DAIVA DAUKŠEVIČIENĖ,

  lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja